Gyvenimas muilo operoje

Juk visi kažkada esam mate bent vieną seriją iš meksikietiškų muilo operų; vieni jas dievina, kiti smerkia tačiau kartais smagu pamąstyti kaip būtų jei tos meilės istorijos persikeltų į realų gyvenimą, į gyvenimą verdantį aplinkui tave arba netgi į Tavo gyvenimą. Kokia rolė tektų? Aišku, tai tik mintyse, juk pripažinkit visada žiūrėdami tokius filmus replikuojam "na šito realiam gyvenime niekada nebuvo ir nebus". Taigi, neikit neneigę, bet tos muiloj operos ne iš piršto laužtos, nes man pasitaikė proga vienoj tokioj atsidurti. Tik ne meksikietiškoj, o arabiškoj.

Jeigu su kitais stažuotojais pradėtumem rašyti visas istorijas vykstančias aplinkui, visas apkalbas, potyrius, išgyvenimus bei dažnus kasdieninius pokalbius ir apmąstymus šiom gyvenimo temom – galėtumėm parašyti visą romaną, o gal net ir kelių dalių. Taigi todėl nusprendžiau šiai temai paskirti nors vieną post’ą.

Taigi taigi taigi... Kodėl muilo opera? Kas čia jau tokio vyksta ir ar smagu? Gan smagu jei tavęs be reikalo neapšmeižia ir nesugadina reputacijos ir kol tai tavęs tiesiogiai neliečia (aš pvz, dar kol kas gan ramiai gyvenu lol, spjaunu 3 kart per kairį petį). Gali iki valios gelbėti kitiems patarimais ar moralais ir džiaugtis įgaunama gyvenimo patirtimi. Tačiau, kai tokios istorijos tave liečia tiesiogiai – silpnesnės valios/nervų žmonėms gali prireikti ir psichologo pagalbos. Ar kažkam taip nutiko? O taip, net pora artimų pavyzdžių turiu, merginos tikrai nekokioj būsenoj balansavo… Aišku, yra tokių kurios tiesiog mėgaujasi gyvenimo teikiamais malonumais ir nesuka galvos jausmais ar apkalbom aplinkui jas; juk visgi išvaizdžių vaikinų saldžiais liežuvėliais plakančių pilna čia. Taigi "muilo" istorijos tikrai ne tik liūdnos :)

Nors ir gan atvira, tačiau visgi čia arabiška šalis, su visais prie jos einančiais kultūriniais ir religiniais priedais. Ir nors ir "vaiduoklių" apranga uždrausta ir visi, o ypač vyrai tvirtina, kad merginos turi visiską laisvę ir gali rinktis kaip joms rengtis, visgi giliai giliai vyrauja nuomonės, kad save gerbianti ir religinga mergina turi savo kūną, arba kitaip, figūros išlinkimus paslėpti. Na paprasčiausiai nešioti laisvesnius drabužius, kelnes ar apsigaubti plaukus. Perfrazavus – seksualiai regtis kaip Europoje visiškai nepatartina ir nelabai toleruotina. Taip pat ir su seksu – tik po vestuvių. Nenuostabu, kad merginos iš garbingų šeimų – nekalbant apie turtuolius (turtingieji daugiau keliavę ir panašiai, labiau supasauleję, šiek tiek kitokiom normom gyvena) neretai po 20h vakaro nekelia kojos iš namų, negeria ir į vakarėlius nevaikšto. Tėvai tiesiog nori apsaugoti savo dukrų reputaciją, ką aš visiškai suprantu. Taigi vaikinams poreikius patenkinti ir merginą į lovą prisivilioti sunkiau, dėl ko "sekso medžioklė" tampa tam tikru tikslu, o kai kuriems žaidimu "suvilioju, permiegu, įsimyli, pametu". Užsienietės šiuo atžvilgiu jiems "einantis gatve sekso objektas". Nereikia nei sijono ar seksualių drabužių, užtenka šviečiančios kitokios spalvos plaukų galvos, kad praeinant vyrų galvos apsisuktų 180 laipsnių kampu, kad kartais norisi prieit ir atsukt atgal. Juk žino, kad vakarietiškame pasaulyje "viskas kitaip". Ir tikrai taip, dauguma nors karta juk esa turėję "vienos nakties nuotykį", tiesiog po to vakarietiškame pasaulyje tai nebūna paviešinta visiems draugams, kad ta ir ana mergina buvo mano tai gali būt ir tavo. Dauguma vaikinų čia, jei tik turės galimybę, pasinaudos ja, kad gautų sekso. Ir nesvarbu ar mergina patraukli ar ne; stora, baisi ar pan. – svarbiausia vieta, na ta žemiau pilvo, visa kita "dzin".

Moteriai prilipdyti "pasileidelės" vardą čia vieni juokai. Užtenka tik pažerti vieną kitą "gossip’a" ir done. O visos vakarietės jiems jau savaime tokios yra net ir be jokių istorijų įvykusių čia. O kur dar facebook, kuriame kiekvienas žodis ar įrašas priimamas už gryną pinigą; neišeidamas iš namų gali prarasti visus draugus, buti apsmeižtas, tau bus paskelbtas karas ir dar sulauksi keršto. O taip, brangieji.
Gležnai ar naiviai panai čia geriau vienai kojos nekelti jei nesinori jokiu nuotykių ir liūdnų meilės istorijų pabaigų. Kaip aš sakau "pavojinga" čia, nes negali pasitikėti niekuo. Ir jei jau nusprendei išbandyti poros gyvenimą su tunisiečiu – verčiau jau palaukti ir pirma pažinti žmogų, įsitikinti ar jis bent kiek tavimi susidomėjęs, nes po kelių dienų pažinties, kad ir kaip saldžiai ir gražiai skambėtų visi pažadai – gali labai greitai ateiti vienišas rytas bei kalnai ir pakalnės ašarų. Arba jei jau leidiesi į nuotykį, tai žinok, kad tai ir tėra nuotykis, apibrėžtos trukmės, kuris baigsis. Deja, ne visos sugeba skirti kas yra nuotykis ir dažnai jį sumaišo su meile… nusprendžia pasilikti čia besiremdamos savo iliuziujomis, ignoruodamos aplinkinių sakomą "negerą/nepriimtiną" tiesą ir iki galo neišsiaiškindamos kokio "tipo" pora jie yra ir ar išvis tas vaikinas mano, kad jie pora! Merginos merginom, bet kiaulės vaikinai irgi… sugebantys įtikinti paną, kad jie draugai, na "šiek tiek daugiau nei draugai", miega kartu ir taip pat įtikina paną, kad geriau šitai slėpti nuo visų, kad išvegti apkalbų…kai kurie visus metus taip ištempia… argi nepalanku taip vaikinui? Taigi, visų pirma, mergina nuo visų ir slepia tai kruopščiai, net nuo žmonių – šiuo atveju stažuotojų – gyvenančių kartu. O vaikinas…jis gi "tik" su draugais dalinasi informacija…o čia oj kaip greit sklinda kalbos!…ir dar sugeba tos pačios savo "daugiau nei draugės" butiokę kabinti…kuri aišku net nežino, kad jie anot merginos "pora". Na ir tada dar sluoksnis gossip’u…

Taigi, čia tik dalis iš istorijų, vykusių aplinkui mane pastarąjį mėnesį :) Dabar kažkaip apsiramino, o galbūt aš tiesiog labiau savais reikalais užsiimt pradėjau :) faktas tas, kad jei tik norėsi – liūdna čia niekad nebus, apkalbėti "kas, ką su kuo ir kada" visada bus!

Pabaigai tik norėčiau pridurti, kad ne visi tie tunisiečiai tokie, išimčių juk visur pasitaiko:) tačiau bendras modelis daug maž toks.

Daugiau istorijų greitu metu :) Beslema Brangieji!