Saturday, 9 January 2010

Thursday out arba lankant senamiestį MEDINA


Per savo trečiajį laisvadienį sutariau su pora AIESERių iš AIESEC Carthage aplankyti šiek tiek daugiau sostinės, taigi patraukėm link senosios miesto dalies, pastatytos dar XIII amžiuje. Siauros gatvelės, jose įsikūrę turgūs arabiškai vadinami SOUQ, kurie seniau būdavo atskiri atskiroms prekėms, pvz.: vilnos turgus, kepurių turgus ir pan. Visas senasis miestas buvo suskirstytas ne kvartalais, o pavandintas atitinkamo SOUQ (turgaus) vardu. Nors dabar viskas ir sumaišyta, bet viskas tiesiog sužavėjo! Papuošalai, arbatinukai su vitražais išmargintom stiklinaitėm arbatai, kaljanai (shishos), rytietiški apdarai ir t.t. Dar prieš įeinant mane perspėjo, kad visi bandys viską įsiūlyti, na o man ne tik neatrodančiai kaip vietinė, bet dar ir LABAI išsiskiriančiai iš daugumos savo šviesiais plaukais tikrai bandančių visas kalbas pardavėjų netrūko :D ir tikrai jie visom kalbom bando prekę įsiūlyt! Išgirdau ir lenkų, ir rusų, ir anglų kalbos frazes adresuotas man, deja, kadangi intensyviai klausiau savo gidų beriančių įvairias istorijas, šįkart nieko nenusipirkau. Būtinai sugrįšiu, tačiau..tikrai ne viena, viena manau baugu būtų:)

Jaunimo teatras, kurio vaidinimų salė, kai nevyksta spektakliai tampa kavine, kurioje renkasi metalistai, roko gerbėjai ir pan., labai priminė šiuolaikinio meno centrą

Pakeliui į senamiestį prie katedros

Burgibos Aveniu (Avenue de Bourguiba) - tunizietiški Elyzėjaus laukai. (Bourgiba - pirmasis Tuniso prezidentas atgavus nepriklausomybę). Tolumoje matosi Tunizietiškasis "Small Ben", kurį tikriausiai bandė kopijuot nuo anglų :D

Prancūzijos Aveniu vedantis į senąjį miestą Mediną


Prancūzijos aveniu atvedantis prie Prancūzijos vartų (Porte de France), toliau prancūzams eiti buvo draudžiama, kadangi už vartų prasideda senamiestis Medina

Medinos (senojo miesto) pradžia

Porte de France (vert. Prancūzijos vartai)

Turgus Medinoje arba arabiškai SOUQ


Papuošalų įvairovė

Avalynė :)

Jaunosios apdarai nakčiai prieš vestuves


Dar vienas nuostabus dalykas, kurį atradau – galimybė užlipti ant stogo ir mėgautis vaizdu nuo jo, neapsakomas grožis! Visi namai senamiestyje yra šalia vienas kito, praktiškai sujungti, taigi atrodo tarsi atsiduri kitam pasauly – gali sau „baladotis“ per juos ir grožėtis :) Seniau, dar prieš įvedant moterų ir vyrų lygybę Tunise (o tai atsitiko tik prieš 50 metų), moterims nebuvo leidžiama vienoms išeiti į gatvę, taigi norėdamos susitikti su draugėmės jos naudodavo susisiekimą stogais. Génial!

Mozaikiniai laiptai vedantys link nuostabaus vaizdo nuo stogo :)

Aš tarp statinių, kuriose senovėje laikydavo maisto atsargas žiemai

Su AIESECeriu Béchir

Pasakiški vaizdai nuo stogo, tiesiog negalėjau sustot fotografavus!


Toliau aplankėm ministerijų ir oficialių įstaigų kvartalą, kuris įsikūręs prie pat senojo miesto Medinos. Viduryje aikštė su Hotel de ville (vert. Rotušė) ir paminklas aukoms žuvusioms karo metu. Bešnekant apie tai kaip kiekvieną rytą 6h iš šalimais esančios Gynybos ministerijos kariai su trimitais ateina pakelti vėliavų ir planuojant kada čia atsikelsim tokiu laiku ateiti pažiūrėti šios ceremonijos, išgirdom trimitus. Ir ką gi, pasirodo jie nuleidžia vėliavas 17h! (Buvo 16h57). Taigi tikrai pasisekė, kad galėjom pamatyti visą ceremoniją :)

Paminklas karo aukoms pagerbti

Jau gerokai pasivaikščiojus įsikūrėm senoj kavinėj – vadinamam "Arbatos salone", kuriame arabai dažniausiai praleidžia valandas gerdami arbatą/kavą ir rūkydami kaljaną. Na ką, mes irgi nelabai atsilikom, apie tris valandas išbuvom. Tuo labiau, kad pati kavinė neįprasta, viena iš seniausių ir įrengta gatvėje, bet po stogu, taigi vienu metu esi ir lauke, ir viduje. Puiki vieta rūkyt kaljaną ir nejausti jokio dūmų kvapo ant rubų išėjus.

Mėgaujamės kaljanu ir kava


Išėjus iš kavinės ir pasijutus šiek tiek alkananiemas mielieji draugai AIESECeriai nusivedė atrasti dar vieno tunisietiško patiekalo EJJA. Nuotrauka žemiau, o smulkiai šįkart neaprašinėsiu, nes ketinu sukurt atskirą įrašą Tuniso patiekalams. O jei trumpai, tai jie negali gyventi be duonos (lietuviškai būtų batono), alyvuogių aliejaus, tuno, alyvuogių ir kiaušinių. Deda, makaluoja visur net ir ten kur nelabai tinka, tikrai keista! Valgo aštriai. Taip pat dažniausiai pietums valgo sumuštinius arba picas (aišku visur tie patys ingridientai figuruoja). Pavalgius ir persikėlus per vieną kavinę toliau išgėriau pačių skaniausių ir šviežiausių sulčių gyvenime! Ką tik išspaustos, su kokoso, pistacijų drožlėmis, riešutais ir medaus užpilu ant viršaus!!! Ne sultys, o tikras ir sveikas pilnas vitaminų desertas!

Patiekalas EJJA, padažas valgomas tiesiog jį dažant su duona (kaip ir dauguma tikrų tunizietiškų patiekalų)

Nuostabusis desertas

Na, o vakaro pabaigai nusprendėm dar po butelaitį alaus išlenkt :) Čia irgi turiu ką papasakot:D Nors Tunise moterys dabar turi daug teisių, tačiau vis dar egzistuoja kavinės-barai skirti tik vyrams... O centre tokių kavinių nemažai, iškilo klausimas kur eisim. Ilgai nesukę galvos nusprendėm, kad „Café de Paris“ bus pats tas. Na ir ką gi...įėjom, atsisėdom ir...tik tada apsidairiau...ir sakau „Ar čia man taip atrodo, ar daugiau nėra moteriškos lyties atstovių čia??? Ir ar tikrai visi į mane spokso???“. Draugai Radhouan ir Béchir atsakė, kad dažniausiai čia būna moterų ir čia joms leidžiama įeiti, tačiau kažkaip šįkart nebuvo :D Na, o dėl spoksojimo jie: „Na, visų pirma, tu moteris. Antra, vienintelė čia. Trečia: BLONDINĖ! Na ir aišku, kad užsienietė.“ Tai maždaug supratau „Ko tu tikiesi, kad nežiūrėtų“ :D Be to vėliau, dar pastebėjom, kad esam jauniausi iš visų lankytojų :) o vėliau aptikom ir pora moterų (turisčių kaip supratom:D)!

Taigi taip praėjo mano ketvirtadienis, daugiau naujienų greitu metu:)