Gyvenimas muilo operoje

Juk visi kažkada esam mate bent vieną seriją iš meksikietiškų muilo operų; vieni jas dievina, kiti smerkia tačiau kartais smagu pamąstyti kaip būtų jei tos meilės istorijos persikeltų į realų gyvenimą, į gyvenimą verdantį aplinkui tave arba netgi į Tavo gyvenimą. Kokia rolė tektų? Aišku, tai tik mintyse, juk pripažinkit visada žiūrėdami tokius filmus replikuojam "na šito realiam gyvenime niekada nebuvo ir nebus". Taigi, neikit neneigę, bet tos muiloj operos ne iš piršto laužtos, nes man pasitaikė proga vienoj tokioj atsidurti. Tik ne meksikietiškoj, o arabiškoj.

Jeigu su kitais stažuotojais pradėtumem rašyti visas istorijas vykstančias aplinkui, visas apkalbas, potyrius, išgyvenimus bei dažnus kasdieninius pokalbius ir apmąstymus šiom gyvenimo temom – galėtumėm parašyti visą romaną, o gal net ir kelių dalių. Taigi todėl nusprendžiau šiai temai paskirti nors vieną post’ą.

Taigi taigi taigi... Kodėl muilo opera? Kas čia jau tokio vyksta ir ar smagu? Gan smagu jei tavęs be reikalo neapšmeižia ir nesugadina reputacijos ir kol tai tavęs tiesiogiai neliečia (aš pvz, dar kol kas gan ramiai gyvenu lol, spjaunu 3 kart per kairį petį). Gali iki valios gelbėti kitiems patarimais ar moralais ir džiaugtis įgaunama gyvenimo patirtimi. Tačiau, kai tokios istorijos tave liečia tiesiogiai – silpnesnės valios/nervų žmonėms gali prireikti ir psichologo pagalbos. Ar kažkam taip nutiko? O taip, net pora artimų pavyzdžių turiu, merginos tikrai nekokioj būsenoj balansavo… Aišku, yra tokių kurios tiesiog mėgaujasi gyvenimo teikiamais malonumais ir nesuka galvos jausmais ar apkalbom aplinkui jas; juk visgi išvaizdžių vaikinų saldžiais liežuvėliais plakančių pilna čia. Taigi "muilo" istorijos tikrai ne tik liūdnos :)

Nors ir gan atvira, tačiau visgi čia arabiška šalis, su visais prie jos einančiais kultūriniais ir religiniais priedais. Ir nors ir "vaiduoklių" apranga uždrausta ir visi, o ypač vyrai tvirtina, kad merginos turi visiską laisvę ir gali rinktis kaip joms rengtis, visgi giliai giliai vyrauja nuomonės, kad save gerbianti ir religinga mergina turi savo kūną, arba kitaip, figūros išlinkimus paslėpti. Na paprasčiausiai nešioti laisvesnius drabužius, kelnes ar apsigaubti plaukus. Perfrazavus – seksualiai regtis kaip Europoje visiškai nepatartina ir nelabai toleruotina. Taip pat ir su seksu – tik po vestuvių. Nenuostabu, kad merginos iš garbingų šeimų – nekalbant apie turtuolius (turtingieji daugiau keliavę ir panašiai, labiau supasauleję, šiek tiek kitokiom normom gyvena) neretai po 20h vakaro nekelia kojos iš namų, negeria ir į vakarėlius nevaikšto. Tėvai tiesiog nori apsaugoti savo dukrų reputaciją, ką aš visiškai suprantu. Taigi vaikinams poreikius patenkinti ir merginą į lovą prisivilioti sunkiau, dėl ko "sekso medžioklė" tampa tam tikru tikslu, o kai kuriems žaidimu "suvilioju, permiegu, įsimyli, pametu". Užsienietės šiuo atžvilgiu jiems "einantis gatve sekso objektas". Nereikia nei sijono ar seksualių drabužių, užtenka šviečiančios kitokios spalvos plaukų galvos, kad praeinant vyrų galvos apsisuktų 180 laipsnių kampu, kad kartais norisi prieit ir atsukt atgal. Juk žino, kad vakarietiškame pasaulyje "viskas kitaip". Ir tikrai taip, dauguma nors karta juk esa turėję "vienos nakties nuotykį", tiesiog po to vakarietiškame pasaulyje tai nebūna paviešinta visiems draugams, kad ta ir ana mergina buvo mano tai gali būt ir tavo. Dauguma vaikinų čia, jei tik turės galimybę, pasinaudos ja, kad gautų sekso. Ir nesvarbu ar mergina patraukli ar ne; stora, baisi ar pan. – svarbiausia vieta, na ta žemiau pilvo, visa kita "dzin".

Moteriai prilipdyti "pasileidelės" vardą čia vieni juokai. Užtenka tik pažerti vieną kitą "gossip’a" ir done. O visos vakarietės jiems jau savaime tokios yra net ir be jokių istorijų įvykusių čia. O kur dar facebook, kuriame kiekvienas žodis ar įrašas priimamas už gryną pinigą; neišeidamas iš namų gali prarasti visus draugus, buti apsmeižtas, tau bus paskelbtas karas ir dar sulauksi keršto. O taip, brangieji.
Gležnai ar naiviai panai čia geriau vienai kojos nekelti jei nesinori jokiu nuotykių ir liūdnų meilės istorijų pabaigų. Kaip aš sakau "pavojinga" čia, nes negali pasitikėti niekuo. Ir jei jau nusprendei išbandyti poros gyvenimą su tunisiečiu – verčiau jau palaukti ir pirma pažinti žmogų, įsitikinti ar jis bent kiek tavimi susidomėjęs, nes po kelių dienų pažinties, kad ir kaip saldžiai ir gražiai skambėtų visi pažadai – gali labai greitai ateiti vienišas rytas bei kalnai ir pakalnės ašarų. Arba jei jau leidiesi į nuotykį, tai žinok, kad tai ir tėra nuotykis, apibrėžtos trukmės, kuris baigsis. Deja, ne visos sugeba skirti kas yra nuotykis ir dažnai jį sumaišo su meile… nusprendžia pasilikti čia besiremdamos savo iliuziujomis, ignoruodamos aplinkinių sakomą "negerą/nepriimtiną" tiesą ir iki galo neišsiaiškindamos kokio "tipo" pora jie yra ir ar išvis tas vaikinas mano, kad jie pora! Merginos merginom, bet kiaulės vaikinai irgi… sugebantys įtikinti paną, kad jie draugai, na "šiek tiek daugiau nei draugai", miega kartu ir taip pat įtikina paną, kad geriau šitai slėpti nuo visų, kad išvegti apkalbų…kai kurie visus metus taip ištempia… argi nepalanku taip vaikinui? Taigi, visų pirma, mergina nuo visų ir slepia tai kruopščiai, net nuo žmonių – šiuo atveju stažuotojų – gyvenančių kartu. O vaikinas…jis gi "tik" su draugais dalinasi informacija…o čia oj kaip greit sklinda kalbos!…ir dar sugeba tos pačios savo "daugiau nei draugės" butiokę kabinti…kuri aišku net nežino, kad jie anot merginos "pora". Na ir tada dar sluoksnis gossip’u…

Taigi, čia tik dalis iš istorijų, vykusių aplinkui mane pastarąjį mėnesį :) Dabar kažkaip apsiramino, o galbūt aš tiesiog labiau savais reikalais užsiimt pradėjau :) faktas tas, kad jei tik norėsi – liūdna čia niekad nebus, apkalbėti "kas, ką su kuo ir kada" visada bus!

Pabaigai tik norėčiau pridurti, kad ne visi tie tunisiečiai tokie, išimčių juk visur pasitaiko:) tačiau bendras modelis daug maž toks.

Daugiau istorijų greitu metu :) Beslema Brangieji!

Blondinės vargai arabų krašte

Salem Aleikum !

Jau seniai norėjau parašyt šia tema, bet vis neprisiruošiau…tačiau po kelių paskutinių “išėjimų į gatvę” nusprendžiau, kad jau pribrendo laikas ir prisikaupė daug minčių bei nuoskaudų:D Aprašysiu viską in general bei pateiksiu įvairių pavyzdžių iš to, ką pati patyriau:) Žinau, kad nors ir kaip noriu tiesiog ironiškai į kultūrų skirtumus pažvelgt, gali buti jog kaikas nuskambės kaip rasizmas ar panašiai.

For Tunisians trying to read my blog via Google translator: My apologies for all that might seem to you as an insult or too sarcastic. But it is exactly what I felt and survived during last months in Tunisia. Take it easy and enjoy the real funny (sometimes not) stories:)

Taigi, nors kaip jau minėjau ankstesniuose įrašuose, Tunisui daug įtakos padarė Prancūzijos kolonizacija ir kartais tikrai galima jausti prancūzišką dvasią čia, tačiau oj dar toli jiems iki Europos kultūrinio lygio. Tiesiog kartais nesuprantama, kodėl jie šitaip elgiasi, juk nėra tokia musulmoniška šalis kaip kad Vidurinieji Rytai, kur visos vietinės merginos nešioja “apsiaustus” nuo galvos iki kojų, ir čia tiek merginos rengiasi normaliai, tiek didžioji dauguma vietinių geria alkoholį, o ir turistų jie sulaukia iš viso pasaulio… visgi man BLONDINEI-ŠVIESIAODEI-MĖLYNAKEI ramybės gatvėj retai kada būna… Nors jau apsipratau ir beveik net nebekreipiu dėmesio, tačiau po praeito šestadieninio viešnagės mieste su kambarioke, kuri beje irgi melynakė ir šviesiai rudų plaukų, bei jos replikos juokais [čia aš taip tikiuosi, kad juokais :D]: “Aš su tavim daugiau niekur neisiu iki tol, kol tu pakeisi plaukų spalvą arba užsidėsi ką nors ant galvos”, susimasčiau, kad būti BLOND čia yra blogiausias atvejis :D rudi plaukai ir mėlynos akys dar ne tiek traukia vietinių dėmesį.

Dažnai, einant gatve ir girdint is visų pusių įvairias replikas kaip pvz : “ksss”, “gazel gazel”, “hey, aš kalbu angliškai!”, “labas merginos” ir t.t. ir panašiai… pradedi mąstyt, kad “hey, gal aš pamiršau šiandien apsirengti ?”, nes dėmesys iš visų pusių sklinda taip lyg nuoga eitum!!! Neįsivaizduoju, ką reiktų padaryti tarkim Londone, kad tiek dėmesio sulauktum per 15 minučių žygiavimo gatve… Nemanau, kad išsirengimas nuogai pritrauktų tiek žiūrovų… reikėtų kažko originalesnio :D nes ten visi savais reikalais užsiėmę bei aišku ne tokių dalykų matę… Kartais jaučiuosi lyg masalas gatvėje traukiantis žvilgsnius, kurie puola lyg skėriai. Kaip pasake butiokė belgė “jiems merginos, tai mėsa, klajojanti gatvėse” :D o ypač išsiskiriančios iš minios užsienietės.

Ir šiaip čia visi baisiai pastabūs ir baisūs pletkininkai, kad ir kas tai bebūtų, apsimauni kitas kelnes ar sijoną, naujus batus ar tiesiog užsidedi nematytus jiems karolius... kiekvienas menkniekis bus pastebetas ir sulauksi žodžio “Saha!”, kas iš arabų k. reiškia “nauja, į sveikatą‘ :) aišku, nieko blogo, tačiau kartais pasijunti taip lyg būtum stebima per padidinamąji stiklą.

Aprašysiu šviežiausią pavyzdį, jau beje, tapusį kone kasdienybe. Buvo nuostabi šilta diena, sekmadienis. Su kitom stažuotojom nusprendėm, kad reik nuvažiuot į kurortinį SIDI BOU SAID miestelį, kuris kažkur 45 min kelio traukiniu nuo Tuniso centro. Šiaip dažniausiai visur su taxi čia važinėjam arba ratuotus vietinius AIESECiorus telkiamės į pagalbą, bet šįkart gi kadangi toloka su taxi (apie 15 dinarų, kai traukinys 0,650 dinaro…) ir kažkaip “nesureizinom” vietinių, nusprendėm važiuoti traukiniu. Man gi, atrodo pirmas kartas buvo per 3 buvimo čia mėnesius :DD Ką gi, nauja experience. Na ir visai nieko, traukinys kaip traukinys; ne kartą Europoj teko jais keliauti. Na va tik vietinę liaudį jei pakeistume, gal tada ir ramiau būtų…ir netektų dažnai spręsti dilemos “o kaip su transportu?”

Taigi, nepaminėjau, be manęs buvo dar viena blondinė prancūzaitė, rudaplaukė lenkaitė ir tamsiaplaukė iš Belgijos (nesijuokit, nes tai svarbios detalės!!!). Na taigi aišku, iš tolo šviečia, kad visos keturios ne vietinės :D Pas juos gi viskas, kas importuota brangu.

*pvz. ne visai į temą, bet susiję su importu: Paprastų paprasčiausių avižinių dribsnių pakuotė, kurie dažnai būna su razinom ar riešutais pamaišyti ir kainuoja keletą litų Lietuvoj; čia gi apie 12 dinarų = 24 Lt. IMPORTAS.)*

Važiuojant atgal (jau nekalbu apie žvilgsnius, varstančius kiaurai), šalimais stovėję berniukai taaaip mus apkalbinėjo tiesiai prieš akis. Aišku arabiškai. Bet.. su prancūzų kalbos priemaišom… kas jau net ir man nebėra taip sunku suprast apie ką šnekama, o kadangi belgė jau metai kaip čia, supranta daugiau mažiau ir arabų kalbą… ojojoj, fantazijos reik, kad galėtum taip apkalbėt – kiekvieną drabužių detalę, kūno dalis, kalbėjimo stilių ir t.t…

Būtų nieko, jei tuo būtų pasibaigę. Dar tik įlipus vienas is jų prancūzaitei parodė kažką telefone, o ji pasake NE. Pasirodo ten buvo tiesiog SMS su tekstu: “ar nori susitikt veliau”. Taigi išlipom, gardžiai pasijuokėm ir pasibaisėję jų kalbom patraukėm link vieno restoranėlio pavalgyt. Pasirodo, mūsų gerbėjai atsekė iš paskos ir mums belaukiant prie kasos, vienas iš jų, tai pačiai prancūzaitei įteikė raštelį: “tai tavo paskutinis šansas. Aš labai mėgstu Prancūziją. Va mano nr. 2xxxxxx”. Va čia tai topas, kabinimo lygis!!! Pažiūrėjom visos, paskaitėm, na ir ką, išmetėm tą lapiūkštį :) atsisėdam valgyt, prieina dar vienas tipelis (is tos pačios grupės ) ir klausia “tai koks atsakymas?”, na ar dar neaišku, kad NE?! Tada jis: “O kur lapelis? ” (na tu ir ižūlumo tiek turėk!!!), prancūzaitė taip rodydama link šiukšlinės “ten…" :D na ir pagaliau jie atstojo, nors išėjus iš restorano su prancūzaite atsiskyrėm, tai dar neaišku ar ta namo ramiai parėjo :DDD

Čia tik vienas vienintelis įvykis, kurių gyvenime Tunise pasitaiko kiekvieną mielą dieną… tačiau kiek įsimintinai, priklauso:

1. Ar ignoruoji ir tiesiog apsimeti, kad nieko neišgirdai ir nepastebėjai (ką aš dažniausiai ir darau viena eidama, užsidėjus ausinuką visu garsu ir išmetus tokį nieko nematantį tiesų žvilgsnį);

2. Ar… pradedi kažkokią diskusiją su jais…kas atsitinka dažnai jei nesi viena ir kažkas hmm KAŽKURI (tokios istorijos rečiau nutinka jei su vaikinas žygiuoji) lepteli ką nors… va tada jau taip lengvai neatsikratysi kompanijos.

Kitas pavyzdys. Su naująja kambarioke švede Marianne (po jos savaitės buvimo čia) šeštadienio popietę nusprendėm, kad reik nueit šen bei ten nusipirkt/pamatyt ir aplankyt šį bei tą. Taip jau gavos, kad šen bei ten buvo rajonas ARIANA, kuris yra jau toks tipiškas tipiškas vietinių rajonas. Va čia ir prasidėjo linksmybės. Iš įvairių pusių lekiantys šūksniai "gazel gazel", "kssss" ir visokios kitokios nebaisiai mielos arabiškos frazės. Kažkaip supratau, jog ausinukas labai geras daiktas. Ačiū žmonėms jį išradusiems. Kaip ten sako "negirdi ir galvos neskauda". Na bet, kad ir koks geras daiktas tai būtų, kai esi dviese labai jau nemandagu juo naudotis. Taigi tenka visa "dėmesį" išgirsti tiesiogiai:D Kai jau nusprendėm, kad peškom pėdint gana (spėkit kodėl? :D) ir pasijamt taxi, tik pradėjus dairytis iškart susilaukėm "pagelbėtojų" - kokių 4-ių :DD na aišku aš nors ir grubokai, bet kaip įprastai, nieko nekalbėdama ir neatsakydama patraukiu savais keliais, ot tai mat nesugebėsiu taxi išsikviest pati??? Bet va Marianne, dar ne tiek "sugrubėjus" kaip aš, persimetė keliais žodžiais, na ir ką, jau turim draugų!!! Arba "uodegą" kitaip tariant, kuri nori kavos pakviest ir pan. Po kokių 15 min pagaliau radom taxi ir jais atsikratėm :D aš aišku pasijaučiau taip lyg bučiau visiškai neišauklėta, nemandagi ir šiurkšti būtybė, na bet ką jau padarysi, tą dieną ne draugų ieškot ėjau. Tiesiog kartais jaučiuosi tarsi bėgčiau ir slapstyčiaus nuo kažko, ir turėčiau per daug nesidairyt į šonus, kad akių kontakto neužmegsčiau... lyg per kokį Prison Break. Taigi čia dar tik pradžia. Nuvažiavom iki kirpyklos, šaunus kirpėjas is Prancūzijos (ojoj jau tunisiečiam daugiau nepatikėsiu savo plaukų, o ypač sruogelių!) puikiai atliko savo darbą ir ką – kelionė atgal :DDD

Kadangi nuo pačios pirmos dienos AIESECiorai prigrasė, kad "geltonojo transporto" [viešieji geltonieji autobusai bei bendrieji taxi autobusiukai], as kažkaip ir nelabai veržiausi tą daryti :) na, o Marianne, ką tik atvykus drąsi, jau išbandžius visas viešojo transporto priemones (rudaplaukė, bet visgi ne blondinė…) pasiūlė sutaupyt keletą dinarų ir pavažiuot bendruoju taxi (toks kaip maršrutkė, uz 0.500 dinaro). Čia irgi dėmesio is visų pusių! Apsimetėm, kad nešnekam prancūziskai, o kadangi Marianne kalba rusiškai, tai aš kad ir primiršus, bet sutelkus visas jėgas susišnekėjau su ja :D Na, gan ramiai važiavom [ramiai aš vadinu tik žvilgsnius ir apkalbas arabiškai, kol mes neįtrauktos į pokalbį :D] iki prieš jiems išlipant, kai jie pasakė BESLEMA (iš Tuniso arabų kalbos – viso gero), o aš padariau klaidą ir atsakiau tuo pačiu :D atrodė, kad sprogs is džiaugsmo ir nuostabos ir aišku pamanė, kad mes viską suprantam :D tada dar kokius 5 kartus pakartojo BESLEMA ir dar kažką daugiau arabiškai burblino. Matyt kvietė kažkur, ką gi dar daugiau galėjo sakyt lol

Kadangi maršrutkė sustojo stoty, iš kurios važiuoja tiesioginis žymusis GELTONASIS autobusas link mūsų namų, Marianne pasiūlė pasinaudot proga :D bet visgi ir šįkart jo vėl neteko išbandyt ("damn"! lol) ir.. net nežinau ar antrasis variantas paėjet per to pačio rajono ARIANA [nuo kurio praktiškai pradėjom kelionę] turgų ir tada su taxi lėkt namo. Nes čia ir vėl tos pačios frazės lekiančios į mūsų pusę, žvilgsniai…kad nu kartais rimtai tiesiog norisi susmegt į žemę ir pradingt iš visų akių!!! O dar Marianne viskuo susidomėjus tam turgely...tempk netempus, pasijaučiau kaip su mama parduotuvėj prieš kokių 15 metų... Nors šiaip ten visokių sendaikčių, drabužių ir pan. buvo… kiek kartų praėjau tiesiu žvilgsniu pro ten (priežastis manau aiški?) ir net nepastebėjau, ko ten yra :D o šįkart va, net batelius sugebėjau nusipirkt, beje, ir nusiderėt 5 dinarus :D na ir ką paskui apsipratom su visais tais “dėmesio“ šūksniais..ir tiesiog juokaut pradėjom, sakom jei dar kart kas nors sakys "ksss" atsakysim "miaaau" :DD arba jei gazelėm vadins dar – apspardysim :D deja, tą dieną jau reikėjo grįšt ir tiesiog su taxi ramiai grižom. [nieko, planą kitą kart panaudosim :D] Ačiū Dievui, mūsų rajonas MENZAH 7 yra vienas iš prestižinių, aišku gal ir vistiek kažkas tave kalbina, bet jau ne taip agresyviai ir bent jau gali sau ramiai žygiuot arba vakare išeit pabėgiot…nors ir tai rizikuoji pakeliui link stadiono būt užpulta crazy katės, kurių čia pilna, arba būt išgąsdinta sustojusios mašinos bei norinčių pabendraut keleivių…

Na ką, daugiau mažiau aprašiau savo kasdieninį gyvenimą čia. Aj, dar nepaminėjau pypsinčių bei šviesomis mirksinčių mašinų, įskaitant taxi ir autobusus… Taxi vairuotojų, kurie beveik kiekvieną rytą klausia ar aš prancūzė, tada ar vokietė, amerikietė, anglė…jei atsakau į visus klausimus NE šaltai, tada nutyla. O jei tarkim esu geresnės nuotaikos ir po trečio spėjimo pasakau “ne, aš iš Lietuvos“, na tada ir užsiveda :D "aš turiu draugą, jis vedė lietuvę, gyvena Londone…" [va, kodėl Londono lietuviai (o gal ir Lietuvos?) taip nemėgsta vaikinų iš arabų kraštų, nes lietuvaites nugvelbia]. Taigi taip mielasis taxistas pradeda pasakot savo istorijas, tada praranda koncentraciją ir nebeskuba manęs vežt į darbą; užleidinėja mašinas, praleidžia praeivius ir pan…tada vėluoju į darbą. Šiaip būtų nieko, visi visur vėluoja čia, bet mano šefas daug Europoj bei Amerikoj gyvenęs, reikalauja punktualumo:) taigi va dėl to ir nesileidžiu niekad į kalbas su taxistais, nes skubu į darbą!

O ir šiaip kartais jaučiuosi tarsi bučiau “aksesuaras’’… tiek darbe, kur kolegės nori turėti mano plaukus, akis, šviesią odą [nors aš joms aiškinu, kad lietuvaitės į soliarimus vaikšto, leidžia pinigus, kad tik įgautų tokį šokoladinį atspalvį kaip jų…]. Dar kalbos, atsklindančios is kitų ofisų [pastatas, kur dirbu yra verslo centras taigi viduj vien ofisai bei keli restoranai-kavinės pirmame aukšte], kad kažkas matė "jauną blondinę" ir domėjosi kas ir iš kur ji… Taip pat istorijos sporto klube… Kur is pradžių visi (vaikinai I mean) labai rūpinosi kaip aš atlieku pratimus :D ir šiaip treneriai, kurie jiems aiškinant kaip aš nekenčiu valytojos, kuri man valandai likus iki užsidarymo liepia eit į dušą ir kad tai nėra priimtina Europoje bei, kad jie turetu pakeisti darbo valandas atitinkamai; sugeba lyg negirdedami, kad aš beveik šaukiu pasakyt "o tu žinai, kad tu labai graži?"... arba pradeda svajot, kokie gražūs vaikai „gautųsi” su mėlynom mamos akim ir šviesiais plaukais bei sportišku įdegusiu tėčio kūnu :DD real conversations, no lies my dears :) Taigi, po visokių tokių ivykių ir nebežinai, ar tave kažkur kviečia dėl to, nes nori, kad TU eitum, ar dėl to, kad atrodai skirtingai ir norisi pasipuikuoti prieš draugus bei visus kitus ir pasinaudoti tiesiog kaip dėmesį pritraukiančiu objektu… Šita patirtis čia išugdė nepasitikejimą niekuo. Kaip jau minėjau ir šiek tiek grubumo…Oj, gyvenimo pamokų daug čia gavau, bet apie tai kitam įraše.

Beje, nesakau, kad visas tas dėmesys, pokalbiai apie mane ir patekimas į dėmesio centrą nėra mielas :) iš pradžių netgi labai patiko! Bet kartais, kas per daug ar per ilgai pradeda erzinti. Iš tirųjų manau čia galima iš dalies pajausti žinomų žmonių gyvenimo skonį, kuriuos visad visi mato, bei reikia saugotis paparacių ir pan. :D

Taigi patyrus visko smagaus ir nelabai, sumąstėm su kambarioke surengt akciją [kažką panašaus į FlashMob'ą]: surinkt apie 30 panų, nueit į kavinę, per visur išsidėstyt ir apžiūrinėt visus įeinančius vaikinus ir nu aišku apkalbinėt, bei užkalbinėt :D Apie rezultatus ir (ne)pasisekimą skaitykite kitame post’e!

Išvados :D

Nors kartais norisi tiesiog pasiusti visus ir parodyt vidurinyjį pirštą… ne viskas visad taip blogai :) žmonės, su kuriais bendrauju: darbo kolegos bei AIESECiorai ar jų draugai super draugiški ir mieli žmonės...o juk ir į miestą labai dažnai einam su vietiniais, viešuoju transportu nevažinejam visad ir pan. Bet visgi, tai realybė, tikriausiai bus labai keista ramiai žygiuot gatve grįžus, tiesiog kaip paprastai eilinei… :D

Komentarai ir klausimai are welcome!:)

P.S. Tiems kam kyla abejonių, viską vaizdžiai aprašiau kaip yra, nieko nepagrąžinau ir neišgalvojau:)

Random about Tunisia

Pastebėjimai ir palyginimas su vakarietiška kultūra

Nors Tunisas arabiška šalis, tačiau tikrai labai vakratietiško stiliaus ir labai jaučiasi prancūzų perimta kultūra. Kaip žinia Tunisas išsivadavo iš Prancūzijos kolonizacijos tik 1956 metais. Patys tunisiečiai džiaugiasi prancūzų įnešta dalia į šalį. Moterys čia turi daugiau teisių nei bet kurioj kitoj arabiškoj šaly, asmeniškai galiu pasakyt, kad apsigaubusių nuo galvos iki kojų pirštų galiukų moterų čia pastebėjau gerokai mažiau nei Londone. Alkoholio gėrimo atžvilgiu jie irgi nelabai nusileidžia vakariečiams. Ypač jaunimas galėtų varžytis ir su lietuvaičiais, nors gal mus ir sunkoka būtų aplenkti :D Šiaip parduotuvėse nelabai rasta kitų šalių vyno kaip tunisietiško, tačiau svarbiausia, kad jo išvis rasta! Beje, panašiai ir su alum, jie teturi penkis brand’us: BECK‘s, Heineken, Golden Brau, Lowenbrau ir savo vietinį, kuriuo labai didžiuojasi – CELTIA :) Kainos..na kadangi paskutiniu metu gyvenau Londone ir lyginu su juo tai gan pigu, pvz.: 0,33 cl CELTIA parduotuvėj kainuoja apie 1,200 Dinaro (kas lygu 0,56 svaro arba apytiksliai 2,20 Lt). Pub'uose varijuoja tarp 3-6 Dinarų. Čia palieku jums spręsti ar brangu ar ne:) Gero vyno kainos sukasi apie 10 Dinarų (~18 Lt), kas lyginant su gero vyno Lietuvoj kainom tikrai yra pigu :)

Švieži apelsinai turguje prie senojo miesto

Susitikimų laikas ir Tunisiečių punktualumas

Tunisiečiai ak...na pietiečiai jie, nelabai atsilieka nuo italų savo punktualumu. Susitikimus skiria labai keistai, ne tikslų laiką, bet periodą:D na pavyzdžiui sako: „Susitinkam tarp 12-13h”, ir žinok gi tu dabar kada tau jo(s) tikėtis :D Bet jau tuoj manau perprasiu juos, nes labai dažnai gali (ne)sulaukt skambučio 13h pranešančio, kad ji(s) bus vietoj po valandos :D neretai ir ta valanda dar pasislenka... kažkas sakė, kad laiką, kurį jie nurodo po kurio ateis reik daugint iš trijų :)

Na aš pati dažniausiai visur vėluojanti arba priverčianti susiruošusias drauges laukti, šiuo metu esu ready geru pusvalandžiu anksčiau už kitus ;D nors pagal sutartą laiką tai vėluoju, kaip ir seniau :D

Restoranas "La Plaza" prabangiam La Marsa rajone. Nors kainos ir nelabai palankios kišenei, tačiau vidaus dekoracijos sužavėjo :)

"Mažasis Tuniso Benas" už manęs :)

Valiuta

Kaip jau rašiau anksčiau čia valiuta yra Tuniso dinaras, 1 TND = 1,82 Lt. Iš pradžių labai jau keistos monetos pasirodė, nes 1 dinaras turi 1000 milimų (ne šimtą kaip visur įprasta). Dažnai sunku su grąža būna, nes smulkių tarkim 20 milimų, arba jau nekalbu apie kokius 5 milimus, ne visada būna. Taip pat jie turi 30 ir 40 dinarų banknotus:)

20, 50 ir 100 milimų monetos

1/2, 1 ir 5 dinarų monetos

10, 20 ir 30 (!) dinarų banknotai

Visuomeninis transportas ir vairavimas Tunise

Visuomeninis transportas..hmm..it sucs tiesiai šviesiai. Galima išskirti kelias rūšis. Egzistuoja tokie „Geltonieji autobusai“, kurie yra patys pigiausi, vieno pavažiavimo kaina 0,3-1 dinaras (~ 0,6-2 Lt) priklausomai nuo to kur važiuoji ir kurie visą laik būna pilnut pilnutėliai, beje, šios transporto priemonės dar nebandžiau :D draugai AIESEC

iečiai būtinai pataria išbandyt bent kartą dėl extrem‘o, na aišku rankinuką, papuošalus ir pan. patartina palikti namie prieš tokį challenge‘ą :D

Dar yra privatūs „Žalieji“ ir "Baltieji autobusai", kurių kainos šiek tiek aukštesnės ir kurie jau šiek tiek primena lietuviškus autobusus ir galima rasti vietos atsisėsti. Ir šitą vieną kartą jau teko išbandyt:)

Bet kadangi autobusų (tiek privačių tiek viešųjų) punktualumas „neapsakomas“, važiuoja retai ir stotelės dažniausiai toli nuo namų, dauguma tunisiečių turi mašinas. O vairuoja jie tai kaip pašėlę. Jei kas nors galvojat, kad lietuviai nemandagūs vairuotojai, tai reiškia reiktų pabandyt vairuoti čia, tada vilniečių užlindinėjimai visiškai „nieko tokio“ pasirodys.

Dar turi jie ir tramvajus, kuriuos kažkodėl vadina „metro“. Ir niekas jiems neįkiš į galvą, kad metro turi būti po žeme. Na nesvarbu nesiginčysim, tegu vadina kaip nori:)

O man, nenorinčiai autobusu trenktis 2 valandas iki darbo yra dar vienas pasirinkimas – taxi. Kainos skirtumas palyginti su autobusų tikrai nėra labai jau didelis, pvz. su autobusu iki darbo būtų 1,1 dinaro o su taxi 2,5 dinaro (~5Lt). Na tai ką, su taxu dažniausiai visur ir varinėju:) Ir šiaip dauguma tunisiečių, neturinčių mašinos renkasi taxi. O taxi čia visi geltoni, kaip kokiam Niujorke :D

Na ir dar nepaminėjau arklių ir asilų!!! Čia gi irgi transporto priemonė :) Kaip kažkas sakė "Tik Tunise automobilų aikštelėj gali pamatyt asilą pastatytą prie mercedeso" :D

Arkliukas. Nuotrauka daryta prie pat mano darbo vietos :)

Toliau seka tiesiog nuotraukos pagautos įvairiom progom arba be progų :D

Skersgatvis Arianos rajone, kurį "atradau" žygiuodama ~6 km į darbą pėškom :)

"Paukščių vyro" išpuošti balandžiai. Deja, pats "Paukščių vyras" ne panoro būti įamžintas...

AMEN bankas :) Man kažkodėl labai juokinga buvo. Padedi pinigus ir amen :D

Cool reklama:)

Mandarinmedis :) Deja, mandarinai nuo šito medžio nelabai valgomi...rūgštesni užcitriną :s O aš taip džiaugiausi nusiraškius porą :D

Palmės visur mane vis dar žavi :)

Mažas AIESEC pasaulis, su australu Ben iš Sidnėjaus, per vieno iš stažuotojų atsisveikinimo vakarėlį

Su buvusia kambarioke Yo Zhanh is Kinijos

Thursday out arba lankant senamiestį MEDINA

Per savo trečiajį laisvadienį sutariau su pora AIESERių iš AIESEC Carthage aplankyti šiek tiek daugiau sostinės, taigi patraukėm link senosios miesto dalies, pastatytos dar XIII amžiuje. Siauros gatvelės, jose įsikūrę turgūs arabiškai vadinami SOUQ, kurie seniau būdavo atskiri atskiroms prekėms, pvz.: vilnos turgus, kepurių turgus ir pan. Visas senasis miestas buvo suskirstytas ne kvartalais, o pavandintas atitinkamo SOUQ (turgaus) vardu. Nors dabar viskas ir sumaišyta, bet viskas tiesiog sužavėjo! Papuošalai, arbatinukai su vitražais išmargintom stiklinaitėm arbatai, kaljanai (shishos), rytietiški apdarai ir t.t. Dar prieš įeinant mane perspėjo, kad visi bandys viską įsiūlyti, na o man ne tik neatrodančiai kaip vietinė, bet dar ir LABAI išsiskiriančiai iš daugumos savo šviesiais plaukais tikrai bandančių visas kalbas pardavėjų netrūko :D ir tikrai jie visom kalbom bando prekę įsiūlyt! Išgirdau ir lenkų, ir rusų, ir anglų kalbos frazes adresuotas man, deja, kadangi intensyviai klausiau savo gidų beriančių įvairias istorijas, šįkart nieko nenusipirkau. Būtinai sugrįšiu, tačiau..tikrai ne viena, viena manau baugu būtų:)

Jaunimo teatras, kurio vaidinimų salė, kai nevyksta spektakliai tampa kavine, kurioje renkasi metalistai, roko gerbėjai ir pan., labai priminė šiuolaikinio meno centrą

Pakeliui į senamiestį prie katedros

Burgibos Aveniu (Avenue de Bourguiba) - tunizietiški Elyzėjaus laukai. (Bourgiba - pirmasis Tuniso prezidentas atgavus nepriklausomybę). Tolumoje matosi Tunizietiškasis "Small Ben", kurį tikriausiai bandė kopijuot nuo anglų :D

Prancūzijos Aveniu vedantis į senąjį miestą Mediną

Prancūzijos aveniu atvedantis prie Prancūzijos vartų (Porte de France), toliau prancūzams eiti buvo draudžiama, kadangi už vartų prasideda senamiestis Medina

Medinos (senojo miesto) pradžia

Porte de France (vert. Prancūzijos vartai)

Turgus Medinoje arba arabiškai SOUQ

Papuošalų įvairovė

Avalynė :)

Jaunosios apdarai nakčiai prieš vestuves

Dar vienas nuostabus dalykas, kurį atradau – galimybė užlipti ant stogo ir mėgautis vaizdu nuo jo, neapsakomas grožis! Visi namai senamiestyje yra šalia vienas kito, praktiškai sujungti, taigi atrodo tarsi atsiduri kitam pasauly – gali sau „baladotis“ per juos ir grožėtis :) Seniau, dar prieš įvedant moterų ir vyrų lygybę Tunise (o tai atsitiko tik prieš 50 metų), moterims nebuvo leidžiama vienoms išeiti į gatvę, taigi norėdamos susitikti su draugėmės jos naudodavo susisiekimą stogais. Génial!

Mozaikiniai laiptai vedantys link nuostabaus vaizdo nuo stogo :)

Aš tarp statinių, kuriose senovėje laikydavo maisto atsargas žiemai

Su AIESECeriu Béchir

Pasakiški vaizdai nuo stogo, tiesiog negalėjau sustot fotografavus!

Toliau aplankėm ministerijų ir oficialių įstaigų kvartalą, kuris įsikūręs prie pat senojo miesto Medinos. Viduryje aikštė su Hotel de ville (vert. Rotušė) ir paminklas aukoms žuvusioms karo metu. Bešnekant apie tai kaip kiekvieną rytą 6h iš šalimais esančios Gynybos ministerijos kariai su trimitais ateina pakelti vėliavų ir planuojant kada čia atsikelsim tokiu laiku ateiti pažiūrėti šios ceremonijos, išgirdom trimitus. Ir ką gi, pasirodo jie nuleidžia vėliavas 17h! (Buvo 16h57). Taigi tikrai pasisekė, kad galėjom pamatyti visą ceremoniją :)

Paminklas karo aukoms pagerbti

Jau gerokai pasivaikščiojus įsikūrėm senoj kavinėj – vadinamam "Arbatos salone", kuriame arabai dažniausiai praleidžia valandas gerdami arbatą/kavą ir rūkydami kaljaną. Na ką, mes irgi nelabai atsilikom, apie tris valandas išbuvom. Tuo labiau, kad pati kavinė neįprasta, viena iš seniausių ir įrengta gatvėje, bet po stogu, taigi vienu metu esi ir lauke, ir viduje. Puiki vieta rūkyt kaljaną ir nejausti jokio dūmų kvapo ant rubų išėjus.

Mėgaujamės kaljanu ir kava

Išėjus iš kavinės ir pasijutus šiek tiek alkananiemas mielieji draugai AIESECeriai nusivedė atrasti dar vieno tunisietiško patiekalo EJJA. Nuotrauka žemiau, o smulkiai šįkart neaprašinėsiu, nes ketinu sukurt atskirą įrašą Tuniso patiekalams. O jei trumpai, tai jie negali gyventi be duonos (lietuviškai būtų batono), alyvuogių aliejaus, tuno, alyvuogių ir kiaušinių. Deda, makaluoja visur net ir ten kur nelabai tinka, tikrai keista! Valgo aštriai. Taip pat dažniausiai pietums valgo sumuštinius arba picas (aišku visur tie patys ingridientai figuruoja). Pavalgius ir persikėlus per vieną kavinę toliau išgėriau pačių skaniausių ir šviežiausių sulčių gyvenime! Ką tik išspaustos, su kokoso, pistacijų drožlėmis, riešutais ir medaus užpilu ant viršaus!!! Ne sultys, o tikras ir sveikas pilnas vitaminų desertas!

Patiekalas EJJA, padažas valgomas tiesiog jį dažant su duona (kaip ir dauguma tikrų tunizietiškų patiekalų)

Nuostabusis desertas

Na, o vakaro pabaigai nusprendėm dar po butelaitį alaus išlenkt :) Čia irgi turiu ką papasakot:D Nors Tunise moterys dabar turi daug teisių, tačiau vis dar egzistuoja kavinės-barai skirti tik vyrams... O centre tokių kavinių nemažai, iškilo klausimas kur eisim. Ilgai nesukę galvos nusprendėm, kad „Café de Paris“ bus pats tas. Na ir ką gi...įėjom, atsisėdom ir...tik tada apsidairiau...ir sakau „Ar čia man taip atrodo, ar daugiau nėra moteriškos lyties atstovių čia??? Ir ar tikrai visi į mane spokso???“. Draugai Radhouan ir Béchir atsakė, kad dažniausiai čia būna moterų ir čia joms leidžiama įeiti, tačiau kažkaip šįkart nebuvo :D Na, o dėl spoksojimo jie: „Na, visų pirma, tu moteris. Antra, vienintelė čia. Trečia: BLONDINĖ! Na ir aišku, kad užsienietė.“ Tai maždaug supratau „Ko tu tikiesi, kad nežiūrėtų“ :D Be to vėliau, dar pastebėjom, kad esam jauniausi iš visų lankytojų :) o vėliau aptikom ir pora moterų (turisčių kaip supratom:D)!

Taigi taip praėjo mano ketvirtadienis, daugiau naujienų greitu metu:)